LDS galerijoje „Arka“ pristatoma lietuvių jaunosios kartos tapytojos Mykolės Ganusauskaitės personalinė paroda „Sija raiste“, kurioje eksponuojama peizažo žanro kūrinių kolekcija.

Parodos kuratorė Prof. Raminta Jurėnaitė:

Peizažo žanru šiuolaikiniai tapytojai vėl ima domėtis 90 – jų pabaigoje. Rašydamas apie šį reiškinį, kritikas Robertas Fleckas pastebi, kokį poveikį jų peizažams daro tai, kaip pasikeitė pati gamta. Anot kritiko: „Peizažas šiandieną įsivaizduojamas tik kaip dirbtinis. Europoje industrija, agrarinis ūkininkavimas ir erdvinis planavimas seniai suformavo gamtą iki pat tolimiausių regionų. Tapybai tai privalumas: peizažas nebekelia nostalgijos“.

Mykolei peizažas taipogi visados yra kultūrinių ir ekonominių santykių atspindys, tačiau jai tai neužgesina gamtos ilgesio, poreikio grožėtis gamtovaizdžiu. Menininkė vaizduoja pagal žmogaus poreikius pertvarkytus kraštovaizdžius, vietas, prie kurių galima privažiuoti, prieiti.

Į Mykolės akiratį patenka gamtovaizdžiai miestų prieigose, kur veržliai skverbiasi nesustabdoma urbanizacija. Keliai – asfaltuojami, takai – grindžiami plytelėmis., vandens telkiniai – apjuosiami betono plokščių juosta. Medžių grupės, krūmai, pievelės – traukiasi. Prarandamas balansas tarp natūralaus ir dirbtinio. Ieškodama mažiau paliestos gamtos, menininkė vyksta prie ežerų, į upių slėnius, miškus ir raistus. Visi šie peizažai – tušti. Nėra net mažyčių žmonių stafažo figūrėlių. Tačiau ir čia palikti žmogaus „invazinės“ veiklos pėdsakai – pamiškėje numestos senos automobilio padangos, funkcijas praradusios statybinės konstrukcijos. Savo paveiksluose Mykolė tokių radinių neretušuoja iš romantiškų gamtovaizdžių. Nuostabaus grožio žydinčiame raiste klimpstanti betoninė sija – ne iš karto pastebimas svetimkūnis. Tačiau reginys ilgam sutrikdo žiūrovą. Tokie žmogaus veiklos pakeisti gamtovaizdžiai savo ruožtu keičia ir patį žmogų.

Mykolės peizažuose nėra nieko grėsmingo, pavojingo ir paslaptingo. Ji negrasina ekologinėmis katastrofomis, o tiesiog reflektuoja peizažą, kaip lūžį tarp nostalgijos ir vartojimo.

Mykolė Ganusauskaitė (g. 1987) studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. 2015– 2017 m. gyveno ir kūrė Kopenhagoje, nuo 2017 m. – Vilniuje. Surengė virš 20 personalinių parodų Lietuvoje, Prancūzijoje ir Danijoje, dalyvavo dešimtyse grupinių projektų Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, JAV ir kitur. Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laureatė (2013). Nuo 2016 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Paroda yra galerijos „Arka“ kūrybinės programos, finansuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kultūros tarybos, dalis.

TURINĮ PRISTATO:

LDS galerija „Arka“

Galerija „Arka“ – didžiausia Lietuvos dailininkų sąjungos galerija, įkurta 1990 m. Galerija veikia modernaus ir šiuolaikinio meno lauke, atstovauja jaunų kūrėjų, menininkų ir kuratorių interesams, savo kūrybine veikla reflektuoja Lietuvos meno aktualijas. Galerija bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, rengia ir dalyvauja įvairiuose kultūros projektuose, vykdo profesionalaus meno sklaidą ir plėtrą. LDS galerija „Arka“ – tai atvira terpė naujoms idėjoms, iniciatyvoms, šiuolaikiniams, netradiciniams profesionalaus meno reiškiniams ir veikloms vykti.

Pasidalinkite įspūdžiais!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *